Kabelių traukimas per vamzdžius, kanalus ir lovius – vienas iš tų instaliacijos etapų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti: kol kas nors nepradeda priešintis. Per didelės traukimo jėgos – tai ne tik logistinis sunkumas, bet visų pirma reali izoliacijos pažeidimo, kabelio deformacijos ar leistinųjų mechaninių parametrų viršijimo rizika. Praktikoje būtent šis darbų etapas dažnai lemia, ar instaliacija bus priimta be pastabų. Šiame straipsnyje aptariame, kokie veiksniai lemia pasipriešinimą traukiant kabelius, kokie įrankiai ir priemonės padeda jį veiksmingai sumažinti ir į ką atkreipti dėmesį komplektuojant įrangą tokiems darbams.
Iš kur atsiranda pasipriešinimas traukiant kabelius?
Pasipriešinimą traukiant kabelį per vamzdyną ar kabelių kanalą lemia keli vienas kitą papildantys veiksniai. Svarbiausias iš jų – trintis: visu ilgiu į vidinę vamzdžio sienelę besitrinantis kabelis sukuria jėgą, kuri didėja tiesiogiai proporcingai kabelio svoriui ir trasos ilgiui.
Antrasis veiksnys – instaliacijos geometrija: kiekvienas lankas ar krypties pasikeitimas reiškia papildomą sąlyčio tašką ir didesnį kabelio spaudimą į kanalo sienelę. Praktikoje iš kelių posūkių sudaryta trasa gali kelis kartus padidinti kabeliui ištraukti reikalingą jėgą, palyginti su tokio pat ilgio tiesia trasa.
Svarbų vaidmenį atlieka ir vamzdžio ar kanalo techninė būklė. Susiaurėjimai, deformuotos jungiamosios movos, smėlio likučiai ar kiti nešvarumai vamzdyno viduje – visa tai sukelia vietinius pasipriešinimo šuolius, kuriuos sunku numatyti ir įveikti be tinkamos įrangos. Verta atminti, kad net trumpa atkarpa su pažeistu vamzdžiu gali neleisti įtraukti kabelio, kuris be problemų tilptų į identišką nepažeistą instaliaciją.
Kaip parinkti slydimo priemones?
Vienas veiksmingiausių ir kartu paprasčiausių būdų sumažinti pasipriešinimą – naudoti slydimo priemonę. Ant kabelio arba ant vidinio vamzdžio paviršiaus tepama medžiaga sudaro sluoksnį, kuris labai sumažina trinties koeficientą tarp kabelio ir kanalo sienelės. Naudojant tinkamai parinktas priemones traukimo jėga sumažėja net iki 80 %, o tai praktiškai reiškia galimybę įveikti gerokai ilgesnes trasas nerizikuojant perkrauti kabelio ar viršyti didžiausių traukimo jėgų.
Rinkoje yra įvairių formų ir savybių priemonių, pritaikytų instaliavimo metodui ir tiesiamos terpės tipui. Šviesolaidinių kabelių slydimo skystis, naudojamas pneumatiniams metodams, tepamas ant vidinio vamzdyno paviršiaus, o po to kabelis įpučiamas suslėgtu oru: priemonė mažina pasipriešinimą visame trasos ilge, ne tik įvedimo vietoje. Didesnio klampumo geliai geriau tinka mechaniniams metodams, kai kabelis traukiamas gerve, nes jie prilimpa prie kabelio paviršiaus ir nenuteka net tada, kai trasa eina vertikaliai ar dideliu kampu.
Svarbus parametras – naudojimo temperatūra. Vandens pagrindo priemonių temperatūrų intervalas ribotas, todėl jų nereikėtų naudoti esant minusinei temperatūrai. Priemonės su glikolio priedu išlaiko slydimo savybes ir gerokai žemiau nulio, o tai ypač svarbu rudenį ar žiemą dirbant atvirose vietovėse. Ne mažiau svarbi ir sauga: tinkamai parinkta priemonė turi būti visiškai netoksiška, nedegi ir biologiškai skaidi, ypač jei instaliacija vyksta netoli vandens vietų ar saugomose teritorijose.
Kaip naudoti slydimo priemonę?
Slydimo priemonės veiksmingumas priklauso ne tik nuo jos parinkimo, bet ir nuo teisingo naudojimo. Taikant mechaninį metodą priemonė tepama tiesiai ant kabelio, tolygiai visame jo paviršiuje – geriausia prieš pat įvedant į vamzdį, kad tepalo sluoksnis nespėtų išdžiūti ar užsiteršti prieš patenkant į vamzdyną. Ilgose trasose priemonę verta tepti palaipsniui, kabeliui judant pirmyn, o ne tik pačioje traukimo pradžioje.
Taikant pneumatinį metodą tvarka atvirkščia: priemonė tepama ant vidinės vamzdžio sienelės, geriausia naudojant su įpūtimo mašina integruotą dozatorių. Taip tepamasis sluoksnis tolygiai pasiskirsto visame trasos ilge, o tai užtikrina pakartojamas instaliavimo sąlygas nepriklausomai nuo vamzdyno ilgio. Priemonės sąnaudos priklauso nuo kabelio ir vamzdžio skersmens – apytiksliai nuo kelių iki keliolikos gramų metrui, nors sudėtingose trasose su daug posūkių jos gali būti didesnės.
Kabelių traukimo kojinės kaip traukimo sistemos dalis
Slydimo priemonė išsprendžia trinties trasos ilgyje problemą, tačiau nepakeičia tinkamos įrangos kabeliui suimti ir traukimo jėgoms perduoti. Laidų traukimo kojinės – tai elementai, jungiantys kabelio galą su traukimo lynu arba tiesiai su gervės kabliu. Jų užduotis – tolygiai paskirstyti traukimo jėgas kuo didesniame kabelio ilgyje, kad įtempis nesusitelktų vienoje vietoje ir nesukeltų pažeidimų.
Renkantis kojinę pirmiausia reikia vadovautis dviem parametrais: skersmenų diapazonu, kuriam ji skirta, ir didžiausia leistinąja trūkimo jėga. Per mažo skersmenų diapazono kojinė, veikiama apkrovos, gali nuslysti, o traukiant sunkesnius galios kabelius tai gali reikšti staigų įtempto lyno atsipalaidavimą. Savo ruožtu per didelė kojinė neužtikrina tinkamo suspaudimo ir veiksmingai neperduos traukimo jėgos.
Galinės ar pratraukiamosios kojinės pasirinkimas priklauso nuo kabelio tiesimo metodo. Galinė kojinė naudojama traukiant už galo: kabelis traukiamas nuo vieno trasos galo. Pratraukiamoji kojinė leidžia vesti kabelį per jungtį ar kabelių šulinį taip, kad traukimo lynas eina per kojinę ir kabelį galima vesti nereikia perkišti kabelio galų. Šis sprendimas ypač naudingas ilgose, iš daugelio atkarpų sudarytose trasose.
Stropai ir priedai darbui su kabelių būgnais
Ne mažiau svarbus, nors dažnai nepakankamai vertinamas pasipriešinimo mažinimo aspektas – tinkamas darbo organizavimas prieš patį traukimą. Kabelis turi būti išvyniojamas kontroliuojamai: netinkamai nuimant kabelį nuo būgno ar per greitai jį išvyniojant gali atsirasti sukimo įtempių, kurie apsunkina traukimą ir gali negrįžtamai pažeisti kabelio struktūrą. Lyninis stropas, naudojamas sunkiems kabelių būgnams transportuoti ir pastatyti į vietą, turi būti parinktas su tinkama saugos atsarga, atsižvelgiant į realią būgno masę – galios kabelių atveju ši vertė neretai siekia kelias tonas.
Būgnas turi būti pastatytas kuo arčiau įvado į vamzdyną ir vienoje linijoje su trasos ašimi, kad kabelis į vamzdį įeitų kuo centriškiau. Kiekvienas nuokrypis nuo ašies reiškia papildomą trintį ties vamzdžio kraštu ir vietinį įtempio padidėjimą. Ilgesnėse trasose ar dirbant su didelio skersmens kabeliais verta išdėstyti kabelių ritinėlius visoje atkarpoje nuo būgno iki įvado į vamzdyną – jie sumažina pasipriešinimą šiame etape ir leidžia kontroliuoti kabelio padėtį.
Traukimo jėgų kontrolė ir darbo sauga
Net geriausiai parinkta įranga ir slydimo priemonė nepakeis nuolatinės jėgų kontrolės traukiant. Modernios kabelių traukimo gervės turi dinamometrus arba elektronines jėgos matavimo sistemas, leidžiančias stebėti apkrovą realiuoju laiku. Viršijus didžiausią leistinąją traukimo jėgą, net ir vieną kartą, gali atsirasti pažeidimų, kurie išryškės tik įjungus instaliaciją į įtampą.
Galios kabelių gamintojas visada nurodo didžiausią traukimo jėgą, atsižvelgdamas į konkretaus kabelio tipo ypatumus. Šią vertę reikia laikyti griežta riba, o ne orientaciniu atskaitos tašku. Praktikoje rekomenduojama, kad traukimo jėgos neviršytų 70–80 % leistinosios vertės. Taip paliekama saugos atsarga netikėtam pasipriešinimo padidėjimui, kuris gali atsirasti trasos viduryje, pvz., ties vamzdžių jungtimi ar užterštoje kanalo vietoje. Tinkamai parinktas įrankių, priemonių ir priedų rinkinys lemia, kad kabelių traukimas nebėra rizikinga operacija, o tampa nuspėjamu, pakartojamu instaliacijos etapu, atliekamu per suplanuotą laiką.
